Pagrindinė šio festivalio tema – koveriai arba kitaip įvardijant – taip vadinamų „autorinių“ kūrinių perkūrimas. Koverių fenomenas tiek pat aktualus, kiek ir problematiškas. Klausimai - kas yra koveris, kodėl yra koveris, kada yra koveris?- nėra atsakomi, nes priklauso nuo pačių įvairiausių muzikinės industrijos ir bendros kūrybos sampratos aplinkybių. Taigi, kas apibūdina koverį? Kūrybingas ar piratinis plagijavimas, kultūrinės apropriacijos (teisių pasisavinimo, etc.) formos, kompiuterinės transformacijos ir pirminio šaltinio mutacijos, originalo parodija, jo kritika ir reikšmių dekonstrukcija, kuri atsiranda dėl taip vadinamų žemos ir aukštos kultūros, sociogeografinių kontekstų sukeitimo; samplingai, remiksai, muzikinis koliažas ir montažas, konceptualus karaokė, mix ir scratch, copy ir paste technikos ir jų antipodai; kovos su autorinių teisių ir autoriaus kaip genijaus kultu priemonė, bei, kas festivalio idėjai svarbiau už viską - išlaisvinantis ir įkvepiantis koveriavimo džiaugsmas?

Koveris - tai pretekstas, priedanga ir pakuotė, tai - kūrybos būdas, metodas, stilius, inspiracija viename. Koverių fenomenas senesnis nei pati muzika. Koveriai - tai laiko mašina, tai būdas manipuliuoti ir perfigūruoti praeities kūrinius į dabartį, unikali proga patirti kelių laikmečių ir kelių vietų projekcijas viename taške. Kartu, koveriai įrodo, kad viename taške būti neįmanoma ir nubrėžia galimas muzikos ir bendros kūrybinės minties istorijos projekcijas. Nors koveris sukuriamas po originalo, bet dažnai būtent jis ir išgarsina originalą. Atlikėjas b, grodamas atlikėjo a kūrinius tampa atlikėju c, o visi įgyvendinti kūriniai daro skirtingas paralelines karjeras. Pagarba atlikėjui iniciatoriui, mirusios praeities žvaigždės kultas susilieja į fetišistinį homage a trois, o koveris, kaip autentiška tam tikrų socialinių aplinkybių suformuota versija, niekuo nenusileidžia taip vadinamam originalui.

Visi žinome, kiek pelno muzikos įrašų korporacijoms neša autorinės teisės, bet kas yra originalas originalumo prasme? Koveris suaktualina ne tik pirminės ir antrinės autorystės, autentiškumo, pirmumo klausimus. Paskutinis pats garsiausias autorinių teisių skandalas įvyko iki tol nežinomam DJ Danger Mouse sumiksavus Jay-Z's „The Black Album“ ir The Beatles „White Album“ vokalus. Naująjį savo albumą pavadinęs ”The Grey Album“ ir išsiuntinėjęs kelis tūkstančių promo diskų, DJ Danger Mouse gavo perspėjimo laišką iš The Beatles įrašų savininkų EMI. Tačiau, to užteko, kad DJ Danger Mouse taptų legenda ir susirinktų svarbiausius muzikinius apdovanojimus.

Demokratija, visų pirma, reiškia nuosavybės apsaugą. Kai kaimyninėje Latvijoje kilo autorinių teisių skandalas dėl vienos dramos siužeto pasiskolinimo, literatūros kritikai komentavo, kad „ teisininkai, jeigu jiems kas duotų valią, visą literatūros istoriją galėtų pateikti kaip autorių teisių pažeidimų istoriją.“ Jei autorinės teisės būtų įteisintos vos tik atsirado muzika pirmųjų kompozitorių pajamos gerokai viršytų Billo Geitso pajamas.

Kita vertus, Rytų Europos ekonomikos „tigrės“ (jų tarpe ir Lietuva) piratinės veiklos sąlygų atžvilgiu yra panašesni į sočius ekonominius „tarakonus“. Nelegalūs piratiniai muzikiniai diskai, programinė įranga, paralelinė JAV vizų gamyba, gausios lietuvių turistų išvykos padirbtais Eurorail bilietais, spaustuvėse konfiskuojami milijonai padirbtų eurų taip pat yra tam tikras tautinio ekonominio - undergroundiniokoveriavimo pavyzdys. Muzikiniai koveriai irgi dauginasi kaip tarakonai, bet užaugę virsta drugiais.

Woodstocko festivalis vyko Woodstocke dėl neapribotos pastarojo erdvės bei siekant išvengti miesto formato bei taisyklių. Dėsninga, kad muzikinės laisvės temai skirtas „Kultūros tvarto“ festivalis organizuojamas gamtos susigražinto buvusio Lentvario dvaro ansamblio aplinkoje, kuri gerokai atviresnė maloniems kūrybiniams ieškojimams.